Kas ta fermentacija?

Įsivaizduokite, kad fermentacija – tai tarsi bakterijų puota jūsų maiste! Jos ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir atlieka gerą darbą – „apvirškina” maistą už mus! Tai reiškia, kad bakterijos (tos gerosios) pradeda skaidyti cukrus ir krakmolus, paversdamos juos rūgštimis, dujomis ar net šiek tiek alkoholiu. Rezultatas? Maistas ne tik ilgiau išlieka šviežias, bet ir įgauna unikalų, gyvą skonį – rūgštų, kartais pikantišką. Be to, fermentacija padaro maistą lengviau įsisavinamą mūsų kūnui. Tai tarsi bakterijos „sukramto mikroskopiniam lygmenyje” didelius maisto gabalus į mažesnius, kuriuos mūsų žarnynui daug paprasčiau pasisavinti.

Kodėl verta fermentuoti?

Fermentuotas maistas yra gyvas maistas, pilnas gerųjų bakterijų, kurios stiprina tavo žarnyno mikrobiomą, mažina uždegimus bei tą norą „kažkam saldaus”, gerina nuotaiką ir palengvina virškinimą.

O štai, pagalvokime apie mūsų drauges – ankštines daržoves, tokias kaip pupelės ar avinžirniai. Nors jos pilnos gerų dalykų, kartais mūsų pilvukui būna nelengva su jomis susidoroti.

Juk jose slypi šiek tiek „užsispyrusių” medžiagų, kurios gali trukdyti mums pasisavinti visą naudą ir dažnu atveju sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

Bet čia į sceną žengia fermentacijos magija! Tai tarsi draugiškas bakterijų būrys, kuris padeda mūsų virškinimo sistemai. Jos tarsi „iš anksto” apdoroja šias daržoves, suskaidydamos tuos „užsispyrusius” junginius, tokius kaip fitatai ir lektinai.

Įsivaizduokite, nefermentuotos pupelės – tai tarsi lego kaladėlės, sulipusios labai tvirtai. Mūsų virškinimo sistemai reikia daug energijos ir laiko, kad jas atskirtų ir išardytų į smulkesnes dalis, kurias kūnas galėtų pasisavinti. Kartais net lieka nesugriautų „kaladėlių”, kurios gali sukelti nemalonų jausmą pilve.

O fermentuotos pupelės – tai tarsi tos pačios lego kaladėlės, kurias bakterijos jau šiek tiek „atlaisvino” ar net „išardė” į mažesnius ir lengviau sujungiamus fragmentus. Mūsų virškinimo sistemai tereikia mažiau pastangų, kad jas „surinktų” ir panaudotų savo reikmėms. Be to, fermentacijos metu atsiranda papildomų „gerųjų” bakterijų – tarsi papildomi pagalbininkai, kurie dar labiau palengvina virškinimą ir stiprina mūsų žarnyno „komandą”.

Senosios tradicijos

Atrodo, fermentacija dabar – kažkas madingo. Bet mūsų močiutės tą „trendą“ turėjo dar tada, kai nei žodis „probiotikas“, nei „mikrobioma“ neegzistavo. Rauginti kopūstai, agurkai, gira, rūgpienis – viskas buvo ne tik skanu, bet ir sveika.

Ir nors tada niekas nesakė: „čia dėl žarnyno sveikatos“, jų rauginti produktai buvo pilni gyvų bakterijų, vitaminų ir fermentų. Kitaip tariant – mikrobiomo (mikroorganizmų visumos) supermaistas.

Jei tavo kūnas galėtų kalbėti, jis tikriausiai pasakytų: „duok man tą močiutės stiklainį, prašau.“

Naminė fermentacija: nuo ko pradėti

Rauginti namuose – tai lyg magija be burtų, o rezultatas – tiesiai į lėkštę ir į žarnyną! Ir patikėk, pradėti yra labai paprasta. Pamiršk sudėtingus receptus – užteks kelių ingredientų, kuriuos rasi kiekvienoje virtuvėje: šviežios daržovės (kopūstai, morkos, agurkėliai puikiai tiks pirmam kartui), žiupsnelis druskos, švarus stiklainis ir šiek tiek… na, gerai, gal šiek tiek daugiau kantrybės.

Bet kai tik paragauji pirmo savo rauginto agurkėlio ar kopūsto, supranti – čia kažkas vyksta! Skonis toks wow, kad norisi dar ir dar. O procesas pats savaime įtraukia – stebi, kaip keičiasi spalvos, kaip burbuliuoja, kaip gimsta kažkas naujo. Ir tada… stop! Jau ieškai naujo recepto! Vakar raugei kopūstus? Šiandien jau galvoji apie aštrųjį kimči. Mažas indelis turguje – kaina kaip skanūs pietūs dviem. O štai namuose: keli šaukštai čili pastos, sauja kopūstų, ridikas – ir pilnas stiklainis gardaus kimči kainuos vos kelis eurus!

Taip ir prasideda ši „liga” – norisi vis kažką naujo fermentuoti. Vieną dieną bandai kefyro grybelius. Kitą – jau rūpiniesi kombučios „grybu”. Bet žinai ką? Tai pati sveikiausia ir skaniausia „liga” pasaulyje!